Istorija

Praėjusio amžiaus pradžioje, kai techninė pažanga dar nebuvo tokia įspūdinga kaip šiandien, automobilių ir motociklų lenktynės jau masino krašto žmones. Ir tuos, kurie aktyviai jose dalyvaudavo, ir tuos, kurie tik stebėdavo renginius ir darydavo tai kupini susižavėjimo, pagarbos ir džiugesio. Tuomet lenktynės vykdavo IX forto apylinkėse senu, Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse statytu, skalda grįstu keliu. Trasa, naudojama kasdienėms gyventojų reikmėms, metams bėgant buvo nusėta duobėmis ir sunyko.

Vis dėlto 1960 m. Kaune turėjęs vykti buvusios TSRS automobilininkų ralio čempionatas privertė ieškoti vietos, tinkamos naujiems greičio ruožams. Atradimas: Kauno-Šakių plentas ir kelias, einantis per Kačerginę ir besijungiantis su plentu dviejose vietose. Buvo startuojama pagrindiniame plente Kauno kryptimi, po to sekė kairys posūkis į Kačerginę, ir vėl posūkis link Kauno. Taip gimė 5450 m. ilgio „Nemuno žiedas“, kuriame lenktynės vyko iki 1966 metų.

1968-1970 m. buvo pradėta galvoti apie naują žiedą, norint išvengti triukšmingų lenktynių per Kačerginės kurortinę gyvenvietę. Darbų ėmėsi valstybinis projektavimo institutas „Lietkelprojektas“ ir suprojektavo 6034,5 m. ilgio trasą, įtraukiant Kauno-Šakių plento atkarpą. Dėl įvairių tais laikais sportui bei kultūrai skirtų statybų draudimų, trasos projektas buvo slaptas ir pavadintas „vietiniu keliu, skirtu plento apvažiavimui“.

Nors projekto įgyvendinimas užtruko ir garsi žiedinė trasa prie Kauno ilgam iškrito iš sportinės orbitos, vis dėlto darbai galiausiai buvo baigti ir 1976 m. šalies motociklininkų žiedinių lenktynių antras etapas įvyko naujoje trasoje, sukurtoje specialiai greičio varžyboms, o ne pritaikytoje tam kartui, kaip tai buvo iki tol!

Galiausiai 1987 m. buvo įvykdyta antroji projekto darbų stadija. Buvo atsisakyta Kauno-Šakių plento atkarpos ir suprojektuotas atskiras žiedas su trimis ratais, kiekviename iš jų buvo galima rengti atskiras lenktynes. Didžiojo rato ilgis – 6,99 km, antrojo – 3,42 km ir trečiojo – 3,27 km.

Projekte taip pat buvo numatyti technologiniai keliai pagalbiniam transportui, 1316 m. ilgio autodromas trasos viduje, „spidvėjaus“ (šlako bei ledo) takai, motociklų lenktynėms skirtas 400 m. ilgio žiedas, kartingams skirta 577 – 1225 m. trasa, motobolo aikštė ir dar keli smulkesni dalykai.

Tačiau pradėjus byrėti buvusiai tarybinei santvarkai, daugelis darbų liko nebaigti, o galiausiai buvo nutrauktas ir finansavimas.

Ir tik 2003 m buvo imtasi trasos rekonstrukcijos, kurios metu buvo paklota ir iki 12 metrų išplatinta nauja danga ruože „ties Ąžuolu“, įrengti specialūs betoniniai bordiūrai, metaliniai trasos atitvarai.

Šiuo metu eksploatuojamas trumpiausias, 3,3 km ilgio visiems gerai pažįstamas „Nemuno žiedas“.

Pabaigai – ištrauka iš spaudos puslapių, menančių senųjų laikų didybę.

„Kauno gatvėmis skrieja neįprasti akiai automobiliai. Ir jų forma, ir galingo variklio ūžimas rodo, kad tai specialios sportinės mašinos, pritaikytos lenktynėms. Užvakar šiuos automobilius galima buvo matyti Kačerginės žiede. Šalies automobilių pirmenybių dalyviai susipažino su trasa ir suruošė pirmąją treniruotę. Po jos visų sportininkų nuomonė sutampa: Kačerginės žiedas – tinkamas lenktynėms, geresnį sunku rasti. <…>

Ne paslaptis,  kad šia trasa labai domisi ir motociklininkai. Dėl to galima laukti, kad ateinančiais metais kauniečiai pamatys ir geriausius šalies motosporto meistrus.

Nėra abejonės, kad automobilizmas, ta technika, kurią parodys geriausi šalies sportininkai, sukels didelį visuomenės, ypač jaunimo, susidomėjimą šia sporto šaka. Tai prisidės prie automobilizmo vystymo mūsų respublikoje.“

Šaltinis: „Kauno tiesa“, publikavimo data: 1961-05-24.

Straipsnis parengtas remiantis knyga „Nemuno žiedas“, Kaunas. 2006 m.

Teksto autorė – Agnė Markelytė